Kaip mus rasti
Kalendorius
Orų prognozė
Sveiki
Mūsų Ugniagesių komandos
Ugniagesių g. 1     LT-74183    JURBARKAS    Juridinio asmens kodas 158312532
Savanoriai ugniagesiai


2021 metų aštuonių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6139 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 7,6 proc. mažiau. Pernai kilo 6640 gaisrų. Tai mažiausias 8 mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.
Per 8 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 59 žmonės, iš jų 3 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį - 57 žmonės, iš jų 2 vaikai), o 119 gyventojų (103) patyrė traumų.
2016-2020 m. duomenimis, per aštuonis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 7965 gaisrai, kuriuose žūsta 59 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 22,9 proc. mažiau, o gaisruose žuvusiųjų skaičius lygus 5-erių metų vidurkiui.
Šiais metais vieno gaisro metu žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 5 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes. Pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus.
Miestuose žuvo 15 žmonių (25 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 44 (75 proc.). Dvidešimt  gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 8 - Vilniaus mieste, 5 - Vilniaus rajono savivaldybėje, 3 - Švenčionių rajono savivaldybėje) apskrityje, 12 - Utenos (iš jų 7 - Anykščių rajono savivaldybėje, 3 - Molėtų rajono savivaldybėje) apskrityje, 7 - Kauno (iš jų 3 - Kaišiadorių rajono savivaldybėje) apskrityje, 5 -  Alytaus apskrityje, 4 - Klaipėdos apskrityje (iš jų 3 - Klaipėdos rajono savivaldybėje), 3 - Šiaulių apskrityje (Radviliškio rajono savivaldybėje), po 2 - Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių  apskrityse.
Šiemet daugiausia žmonių gaisruose žuvo šeštadienį (12 gyventojų) ir trečiadienį (11). Dienos metu (nuo 8 val. iki 22 val.) gaisruose žuvo 36 gyventojai (iš jų 23 gyventojai - nuo 16 iki 22 val.), nakties metu gaisruose žuvo 23 gyventojai (iš jų 10 gyventojų - vidurnaktį (nuo vidurnakčio iki 2 val.)).
Tragiškiausia mėnesio diena - 14-oji (ugnis pasiglemžė 7 žmonių gyvybes), nuo 14-tosios iki 30-tosios mėnesio dienos gaisruose žuvo 42 gyventojai, t. y. 71 proc. žuvusiųjų.
Gaisruose žuvo 36 vyrai, 18 moterų, o 5 žmonių tapatybė nenustatyta, t. y. vyrų gaisruose žuvo du kartus daugiau nei moterų. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis - 61 metai (nuo 52 metų iki 68 metų gaisruose žuvo 25 gyventojai).
Penkiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 13 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 9 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi,  4 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 - dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 - dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 - dėl savaiminio medžiagų užsidegimo, dėl sprogimo ir dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimo. Dar 10 žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 72 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį - 77), 528 pastatus (532), 103 transporto priemones (48), 635 gyvūnus (826).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose - 1835, arba 29,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 1,5 tūkst. hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo 25,2 proc. mažiau (pernai užgesinti 2453 atvirųjų teritorijų gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 606 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno - 286, Šiaulių - 193, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.