2023 m. šešių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai
Per pirmąjį 2023 metų pusmetį Lietuvoje kilo 4599 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 5269 gaisrai, šiemet jų kilo 12,7 proc. mažiau. Tai mažiausias per pirmąjį metų pusmetį kilusių gaisrų skaičius per 20 metų.
Per 6 mėnesius gaisruose šiemet žuvo 53 žmonės, o 99 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai gaisruose žuvo 40 žmonių, šiemet gaisruose žuvo 13 gyventojų, arba 32,5 proc., daugiau.
20182022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį šalyje vidutiniškai kyla 6102 gaisrai, juose žūsta 50 gyventojų. Šiemet gaisrų kilo mažiau (-24,6 proc.), tačiau žuvo 3 gyventojais, arba 6,0 proc., daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis.
Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 3 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 44 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per pirmąjį metų pusmetį taip pat buvo kilę 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Miestuose gaisruose žuvo 27 žmonės (51 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse 26 (49 proc.), t. y. miestuose gaisruose žuvo 1 gyventoju, arba 3,8 proc. daugiau. Po devynis gyventojus žuvo Vilniaus (iš jų 6 Vilniaus mieste) ir Kauno apskrityse, po 8 Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, 7 Utenos apskrityje, po 4 Alytaus ir Telšių apskrityse, 2 Marijampolės apskrityje, po 1 Panevėžio ir Tauragės apskrityse. Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo 6 gyventojais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 13 gyventojų) ir penktadienį (8), tragiškiausios mėnesio dienos 16-oji ir 19-oji ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes, tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) žuvo 30 gyventojų (57 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 41 vyras ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis 64 metai.
Aštuoniolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 16 dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 2 dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, 4 dėl kitų priežasčių. Dar 4 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
100 tūkst. šalies gyventojų teko 1,9 gaisruose žuvusio žmogaus.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 52 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį 36), 307 pastatus (428), 54 transporto priemones (56), 195 gyvūnus (564).
Daugiausia gaisrų kilo atvirosiose teritorijose 1472, t. y. 32,0 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 535 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 492 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno 244, Klaipėdos 125, o kitose apskrityse jų kilo mažiau. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kuomet atvirosiose teritorijose kilo 2104 gaisrai, šiemet gaisrų jose kilo 30,0 proc. mažiau. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, kovobirželio mėnesiais atvirosiose teritorijose vidutiniškai kyla 2436 gaisrai, iš jų daugiausia balandį 1101. Šiemet kovobirželio mėnesiais atvirosiose teritorijose užgesinti 1425 gaisrai (iš jų daugiausia birželį 455), t. y. 41,5 proc. mažiau nei 5-erių metų kovobirželio mėnesių vidurkis.
