2023 m. devynių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6382 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 6863 gaisrai, šiemet jų kilo 7,0 proc. mažiau. Tai mažiausias 9 mėnesių gaisrų skaičius per 20 metų.
Gaisruose šiemet žuvo 66 žmonės, o 138 gyventojai patyrė traumų.
2018-2022 m. gaisrų statistikos duomenimis, per 9 metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 8044 gaisrai, juose žūsta 57 gyventojai. Šiemet gaisrų kilo mažiau (-20,7 proc.), tačiau žuvo 9 gyventojais, arba 15,8 proc. daugiau nei 5-erių metų gaisruose žuvusiųjų vidurkis.
Šiemet kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys gyventojai, 4 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 55 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Miestuose gaisruose žuvo 31 gyventojas (47 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse - 35 (53 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 4 gyventojais, arba 12,9 proc., daugiau. Keturiolika gyventojų žuvo Vilniaus (iš jų 7 - Vilniaus mieste) apskrityje, po 10 - Šiaulių (iš jų 4 - Šiaulių mieste) ir Kauno apskrityse, 8 - Klaipėdos apskrityje, 7 - Utenos apskrityje, 6 - Alytaus apskrityje, po 4 - Telšių ir Marijampolės apskrityse, 2 - Panevėžio apskrityje ir 1 - Tauragės apskrityje. Panevėžio apskrityje šiemet gaisruose žuvo 7 gyventojais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, o kitose apskrityse žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo arba išliko toks pat.
Daugiausia žmonių žuvo sekmadienį (žuvo 14 gyventojų), antroje mėnesio pusėje, t. y. nuo 15-liktos dienos, gaisruose žuvo 37 žmonės, arba 56 proc. žuvusiųjų, nakties (nuo 22 val. iki 8 val. ryto) ir dienos metu žuvusiųjų skaičius pasiskirstęs po lygiai, žuvo po 33 gyventojus. Gaisruose žuvo 54 vyrai ir 10 moterų, o dviejų žmonių tapatybės nenustatytos, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis - 63 metai.
Dvidešimt aštuoni gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 18 - dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 4 - dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 3 - dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, po 2 - dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 1 - dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų ir dėl sprogimo, 4 - dėl kitų priežasčių. Dar 3 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Atsižvelgdami į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo spalio mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 25 žmonės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų pasirūpinti savo būsto saugumu ir šildymo sezono metu su ugnimi bei šildymo įrenginiais elgtis ypač atsargiai.
100 tūkst. šalies gyventojų teko 2,4 gaisruose žuvusio žmogaus.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 59 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį - 57), 454 pastatus (556), 79 transporto priemones (68), 219 gyvūnų (714).
